nuteikti

nuteikti
1 nuteĩkti, -ia, nùteikė Rtr, Ar 1. tr. KŽ duoti, patiekti: Skyrium nuteikia svaigalų krikštynoms, jungtuvėms A.Janul. 2. tr. Š, FT sukelti kokią nuotaiką, emocijas: Kad tu taip gerai nuteikei mano dukterį, atiduodu tau pusę karalystės ps. Petrą guviai nuteikdavo kiekvienas nugirstas žodis apie sukilimą V.Myk-Put. Nuteĩkti vienus prieš kitus DŽ. Ką liūdnai nuteĩkti NdŽ. Palankiai nuteĩkti ką KŽ. | refl. KI109, Š, BŽ27, DŽ: Bijau uošviuo žodį pasakyti, nežinau, kaip ans nusiteĩkęs Vkš. Teip karingai buvau nusiteĩkusi an tų vaikių! Trk. A grėbs šieną, a pjaus, tujau linksmai jau nusiteĩkę būs Jdr. Tas žodis pirmą kartą privertė jį nusiteikti atsargiai ir susigūžti savyje V.Myk-Put. Jis atėjo į įstaigą visai blogai nusiteikęs P.Cvir. Kajetonas apsidairo ir gan rimtai nusiteikęs eina prie rašomojo stalo J.Paukš. Visi ateidavo ne tik šventiškai nusiteikę, bet ir šventiškai pasipuošę KlK38,6. Metraščio redakcijos autorius Lietuvai buvo nusiteikęs palankiai rš. ║ FT, KŽ sukelti gerą nuotaiką: Kur nebus linksmas, taip svečio nùteiktas J.Jabl. Kuo jį taip nuteikei? J.Jabl. Vaiką nùteikiau, ir nebeverkia Grž. Žmonės jau ir taip gražybių visokių nuteikti Žem. | refl. N, K, J.Jabl, Š, Rtr, FT, Nm: Jis šiandien nenusiteĩkęs KII11,209. Vaikas nusiteikė, t. y. nebrėkia jau, iš piktumo į gerumą atėjo J. Mokiniai tuojau įspėja, ar mokytojas nusiteĩkęs, ar ūpingas NdŽ. Tokia nusiteĩkusi – i priš ką? Krš. Šį vakarą taip buvo nusiteikęs, jog papasakojo keletą atsitikimų Žem. 3. tr. Q198, CI724, NdŽ, KŽ paveikti, kad būtų linkęs ką daryti, palenkti: Nùteikėm – ir sutiko J.Jabl. Tą tėvą ji pavaišina, nuteĩkia i visur preina Jrb. Prakilniems darbams jį nuteikia rš. Idant dovanomis Tavo nuteikti būdami, Tave garbintumim MKr47. Nuteĩkti ką savo pusėn BŽ150. | refl.: Aš nusìteikiau vykti į kaimą BŽ482. Aš nenusteĩkęs in tokias kalbas Dg. Aš dar labai jauna, nenusiteikus dar tekėti rš. 4. intr. [i]įtikti, pataikyti: Aš nùteikiau, t. y. taip padariau kaip jis, pagal jo būdą, ir jam patiko mano darbas J. Sunku jai nuteĩkti J. 5. refl. pavykti, pasisekti: Ir jiems ne visada nusiteĩkia apgaut Lkč. Linai nusiteikė (gerai užaugo) J.Jabl(Ilg). Patalkys neblogiausiai nusìteikė Vdžg. Kai nusteĩkia, žuvų daug sugaunam Blnk. Nenusiteĩkęs alus K7. ║ KŽ pasitaikyti būti geram: Jeigu nusiteikia oras, jos visu būreliu išlekia pasilakstyti aplink avilį A1885,127. \ teikti; apteikti; įteikti; išteikti; nuteikti; pateikti; perteikti; priteikti; suteikti; užteikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • nuteikti — 2 nuteĩkti, ia, nùteikė tr. pasakyti: Daktaras nuteĩks, kada atvažiuotie, ir važiuoju Dgp. teikti; įteikti; išteikti; nuteikti; pateikti; priteikti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuteikti — nutei̇̃kti vksm. Tokià žinià visùs linksmai̇̃ nùteikė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • patraukti — Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151 1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patraukė, tą žmogų būt sumynęs Snt. | Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patraukė Mžš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsaldinti — tr. 1. R373, N, J, Ser šiek tiek pasaldinti. 2. prk. padaryti malonų, mielą: Meilė apsaldins kančias rš. 3. apdaiginti rugius alui, saldei: Apsaldysi miežius, sudaigysi – [alus] bertainius sprogdydavo! Vn. Nemoki apsaldyt! Lp. ◊ šìrdį apsaldinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apteikti — 1 apteĩkti, ia, àpteikė tr. Rtr; LL19 aprūpinti, apdovanoti: Klioštorių jai pabudavojo ir žeme apteikė rš. | Jis buvo apteiktas dievinumo atributais J.Šliūp. Malone apteikti LL264. teikti; apteikti; įteikti; išteikti; nuteikti; pateikti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstumti — atstùmti, àtstumia (àtstuma Š), atstūmė K, Š, Rtr, FT, NdŽ 1. tr. Q5, SD217, H, R, MŽ, M, J, L, LL119,123 stumiant nutolinti: Nu krašto atstumiu pergą (laivą) B. Paėmė šimtą markių, tris šimtus atstūmė Yl. Nenorit gražumu, teismas atidalins, – …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • elgti — el̃gti, ia, ė 1. intr. daryti, veikti, apsieiti: Oi broliukai, negerai taip elgdamas padarei Nm. Neelgdamas ... su savimi, kaip ... pridera DK128. | refl. J: Mandagiai elgiuos R35. Galima išmokti gražiai elgtis rš. Elgtis prieš kožną meilingai B …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • griaudinti — 1 griaudìnti, ìna, ìno tr. žadinti, kelti gailesį, graudžiai nuteikti: Griaudìnk negriaudìnk – neperkalbėsi Dbk. | refl.: Neverk, motute, nesigriaudink Kp. ^ Nesigriaudinsi anksti paskėlus ir anksti ištekėjus Ml …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išteikti — 1 išteĩkti, ia, ìšteikė tr. LVI816, KŽ 1. išduoti: Žinoma, apie kokius nemalonumus gali rašyti prievaizdas: nederlius, neišteikti (neišmokėti) mokesčiai, sumažėjusios pajamos rš. ║ refl. teikiant, dalijant ištekti: Visi prašo, o iš kurgi aš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išteikti — 2 išteĩkti, ia, ìšteikė KŽ, išteikti Plt; Q168 žr. išteigti 2: Ans anam tiesą išteikė Slnt. O tas durnius ir išteikė viską, kaip tikt buvo BM340(Vvr). Boba ką žinojo, vis ìšteikė, t. y. išpasakojo J. | refl. Plt. teikti; įteikti; išteikti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”